Adaptacija

Ėjimas į darželį yra svarbus etapas vaiko gyvenime – čia auga jo savarankiškumas, gerėja bendravimo įgūdžiai tiek su jaunesniais ar savo amžiaus vaikais, tiek su vyresniais. Jeigu adaptacija darželyje vyksta gerai, vaikas įgyja naujų įgūdžių spręsti ateityje laukiančias situacijas (ėjimo į mokyklą, santykiuose su nepažįstamais ir t.t.). Kita vertus, pirmosios dienos, neretai ir savaitės, sukelia nemažai streso ir pačiam vaikui ir jo tėveliams. Tėvam neramu, kaip vaikui seksis pritapti prie grupės, naujos veiklos, dienotvarkės, prie daugybės jam nepažįstamų žmonių. Aišku, skaudžiausi momentai vyksta prie durų, kai vaiką reikia palikti ir išeiti. Taigi, ką svarbu žinoti apie adaptacijos procesą ir kaip jį  palengvinti?

 
Svarbiausi adaptacijos rodikliai

 
Apie adaptaciją visų pirma sprendžiame pagal tai, kaip vaikas miega, valgo ir kokia jo bendra emocinė būsena. Normalu, kad vaikui atėjus į nepažįstamą aplinką, minėti rodikliai gali pakisti: vaikas gali pradėti mažiau arba, atvirkščiai, daugiau valgyti; gali sumažėti miego trukmė, suprastėti jo kokybė; vaikas gali pasidaryti jautresnis, irzlesnis. Tokie pokyčiai yra normalūs ir tikėtini, o adaptacijos periodui pasibaigus viskas atsistato į savo vėžes. Adaptacija  laikoma įveikta, kai  vaikas  lengvai atsisveikina su tėvais, mielai bendrauja su kitais vaikais bei auklėtojomis, pats susiranda žaislų, pasiima juos ir dalijasi su kitais, pats valgo, gerai miega, o pabudęs ramiai guli lovelėje. 


 
Kiek laiko trunka adaptacija? 


Kiekvienas atvejis labai individualus. Tai, per kiek laiko vaikas prisitaikys, priklauso nuo individualių vaiko savybių (tarkim temperamento – jeigu lėtesnis, gali prireikti daugiau laiko adaptuotis); nuo situacijos šeimoje (ar turi brolių, seserų, ar nevyksta svarbių pokyčių šeimoje, tarkim kūdikio atėjimas į šeimą, persikraustymas, skyrybos ir pan…); nuo lyties (berniukai, manoma, prisitaiko kiek lėčiau), nuo to, kaip šeima gyveno anksčiau, ar dažnai vaikas patekdavo į nepažįstamą aplinką ir kiti faktoriai.  Kaip bebūtų,  apibendrintai manoma, kad  

  • Lengva adaptacija trunka dvi-tris savaites
  • Vidutiniška – ilgiau nei mėnesį, vaikas pradeda negaluoti
  • Sunki adaptacija – ilgiau nei pusę metų, akivaizdžiai pakinta jo elgesys, dažnai ir ilgai serga… 


Ką daryti, kad adaptacija praeitų lengviau?

  • Kalbėdami apie darželį akcentuokite tai, ką vaikas čia veiks – kad eis žaisti, galės dūkti lauke, galės  draugauti su kitais vaikais, piešti ir pan. 
  • Papasakokite vaikui, ką jūs veiksite, kol jūsų nebus. Kadangi vaiko mąstymas yra egocentriškas, jis gali manyti, kad jį paliekate, nes nebenorite su juo būti. Svarbu patikinti, kad turite eiti į darbą, turite reikalų, kuriuos reikia atlikti. 
  • Kai kalbatės apie tai, kada vėl susitiksite, galite sakyti: „tu pavalgysi pusrytėlius, tada užsiimsi darbeliais, eisi su vaikais žaisti į kiemą, po to sugrįši pavalgyti pietų, pamiegosi pietų miego, pavalgysi po miegelio ir tada jau aš ateisiu tavęs pasiimti“. Kadangi vaikas dar gerai nesupranta laiko sąvokos, jo diena yra išdalinta į veiklų seką. Toks paaiškinimas jam bus daug labiau suprantamas. Be to, dienos ritmiškumas suteikia saugumo.     
  • Venkite pakartotinių atsisveikinimų. Kai pasakote „aš jau išeinu“ – eikite, kitaip tik stiprės vaiko baimingumas ir įsikabinimas.  
  • Neišeikite kol vaikas nemato, paslapčia – tai gali sugriauti pasitikėjimą, auginti baimę, kad jus kitą kartą netikėtai dingsite. Trumpas, pozityvus, ryžtingas atsisveikinimas yra svarbus, ypač pradžioje. 
  • Paruoškite patys save. Priminkite sau, kad vaikui svarbu išmokti pabūti be tėvų kelias valandas. Patikėkite, kad auklėtojos pasirūpins jūsų vaiku. Dažnai, jums išėjus, vaikas nusiramina jau po kelių minučių.  
  • Stenkitės būti ramūs, kiek įmanoma pozityviau nusiteikę. Vaikai yra ypatingai jautrūs artimųjų nuotaikoms ir greitai pagauna bet kokią įtampą jūsų balse, veide, prisilietime. Tada pradeda pats labiau nerimauti. Kad labiau atsipalaiduotumėte, dar važiuojant į darželį galite su vaiku pasikalbėti apie tai, ką jis čia veiks. Jeigu vaikas mažesnis, galite padainuoti mėgstamą dainą ir pan.   
  • Skatinkite vaiko pasitikėjimą auklėtojomis. Vaikai dažnai naudoja savo tėvus kaip tiltą, vystant santykius su kitais suaugusiais. Leiskite pamatyti savo vaikui, kad jūs ir auklėtoja bendraujate draugiškai. Galite visi trys įsitraukti trumpam pokalbiui ar žaidimo veikloje. Jeigu turite klausimų ar norite išreikšti susirūpinimą, pasikalbėkite su auklėtojomis asmeniškai, vaikui nedalyvaujant.  
  • Skirkite dėmesio vaikui, atėję jo pasiimti. Paklauskite, kaip praėjo jo diena, pagirkite už tai, ką vaikas nuveikė, išmoko naujo. Taip paskatinsite jį didžiuotis savo pasiekimais bei sustiprinsite nusiteikimą eiti į darželį 
  • Nebijokite vaiko ašarų. Adaptacijos laikotarpiu vaikas išgyvena stresą, o verkdamas natūraliai išsivalo nuo neigiamų emocijų, neleidžia joms kauptis organizme. Vaikas, kuriam neleidžiama išsiverkti, gali pradėti dažniau sirgti, karščiuoti, j į gali pradėti pykinti, t.y. organizmas randa kitų būdų kaip atsikratyti įtampos viduje.  
  • Pasirinkite optimalų auklėjimo stilių. Nereikėtų stipriai bausti už irzlumą, kaprizus. Svarbu reaguoti lanksčiau, suteikti galimybę vaikui nuleisti garą, pažaisti judrius žaidimus. 
  • Būkite kantrūs! Žinoma, pačios baisiausios yra pirmos dvi-trys savaitės. Tačiau vaiko adaptacija darželyje tuo nesibaigia. Net ir po kelių savaičių vaikas gali „netrykšti“ džiaugsmu eidamas į darželį, nenoriai keltis.  Vaikui reikia laiko priprasti, pasijusti saugiai. Pirmąjį mėnesį vaikas apskritai yra susikoncentravęs į savo vidinius išgyvenimus, nors stebi, kas vyksta aplinkui. Antrąjį-trečiąjį mėnesį po truputį naujokas pradeda orientuotis grupėje, dalyvauti veiklose. Pradeda megzti santykius su kitais vaikais, mokosi bendrauti ir žaisti. Ir tik po gero pusmečio vaikas pradeda jaustis saugiai naujoje aplinkoje, nebejausti nerimo. Tada ir  atsiranda tikroji motyvacija eiti į darželį, kur laukia nauji draugai, pradėti ir nepabaigti žaidimai, įdomios  veiklos, pažinimo ir nuostabiausių atradimų kupinas pasaulis!
     

 
Parengė psichologė Viktorija Ruzgutė